DSCF7361
 

Įspūdžiai iš konferencijos Rumunijoje pagal Grundtvig programą. Ieva Stankevičiūtė.

 

2012 metų, birželio 4 – 8 dienomis dalyvavau pagal Grundtvig programą rengiamoje darbo konferencijoje Ramnicu Valcea, Rumunijoje.
                      Darbo konferencijos tema buvo „Specialiųjų poreikų turinčių asmenų ugdymas“.

                      Darbo konferencijoje dalyvavo 12 žmonių beveik iš visos Europos: Turkija, Portugalija, Italija, Ispanija, Anglija, Lenkija, Belgija, Lietuva ir Rumunija.
                      Viskas buvo organizuota labai puikiai, tiek nuo pasitikimo oro uoste, iki dienotvarkės: nuo 9val ryto iki pat 19val vakarienės. Jausdavosi nuovargis jau vien dėl karščio, saulės ir nuo didelio kiekio informacijos. Tačiau buvo per daug įdomu ir smagu, tad nuovargis greitai išgaruodavo. Tai buvo neįtikėtina patirtis!

     Pirmąją dieną „The Valcea County Center of Ressourse and Educational Assistance“ koordinatoriai, direktorius, logopedė ir kiti darbuotojai pristatė Rumunijos švietimo sistemą, specialiųjį ugdymą, didžiausias bėdas. Žinoma, visi kiti dalyviai, taip pat pristatinėjome savo šalis, institucijas, švietimo sistemas. Vykdavo šaunios diskusijos, susidomėjimas buvo kiekviena šalimi, aptardavome didžiausias problemas. Ir tą pačia dieną vyko mūsų pirmosios dienos darbas grupėse: diskutavome, kokios klūtys stabdo specialųjį ugdymą. Vieningai visi sutarėm, kad politika bei finansinė padėtis. Taigi, pirmoji diena buvo susipažinimo, šalių bei institucijų, švietimo sistemų pristatymas. Taip pat malonios staigmenos, kurias kiekvienas atvežėme iš savos šalies. Kiekvienam vežiau lankstinukus apie Lietuvą, universiteto tušinukus, lietuviškų saldainių bei knygą koordinatorėms apie Lietuvą. Visi stebino smulkenomis iš šalių. Jau pirmąją dieną tai sukūrė labai draugišką ir šiltą atmosferą tarp mūsų visų.

     Antrąją dieną lankėmes specialiojoje inkliuzinėje mokykloje, tai kartu ir profesinė mokykla. Šioje mokykloje, mes taip pat dirbome grupėse: pagal užduotis 3 klausimus atsakinėjome į klausimus: 1. Ką mes žinojome apie Rumuniją prieš atvykstant: geografinė padėtis, švietimo sistema, bendra šalies situacija,... 2. Ką mes norime sužinoti. 3. Mes manome, kad...

Taip pat lankėmės vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre, kuriame visi kartu bandėme nerti su mergaitėmis, po to ėjome mokytis rumuniškų šokių, gavome dovanų iš vaikų. Taip pat aplankėme ir autistų centrą „Mara“. Tai šiuolaikiškas, modernus centras-mokyklėlė vaikučiams. Centras mokykla aprūpinta įvairia įranga, vaikų labai daug ir visiems spėja suteikta geriausią pagalbą.

     Trečiają dieną vykome į jaunimo su specialiais poreikiais inkliuzinę darbo mokyklą. Susipažinome su mokiniais, lankėmės klasėse, kituose kabinetuose. Taip pat dirbome grupėse, tema: SWOT analysis in Europe: Strenght- stiprybės, Weakness – trūkumai, Opportunities – galimybės, Threats – grėsmės Europoje. Kiekvienas po kelis punktelius pasakėme apie svao šalį, ieškojome bendrų išvadų.

Mokykloje vaikai surengė šokių pasirodymus. Gražu tai, kad jie turi šalies konkursą, kuriame dalyvauja vaikai, jaunimas. Kiekvieną grupę sudaro pusę sveikai besivystančių mokinių, kita pusė yra vaikai su specialiaisiais poreikiais. Tai labai šaunu matyti, kad inkliuziją stengiamasi įdiegti kuo labiau. Šaunu, kad ir visi vaikai tai priima labai gerai, tolerantiškai, supratingai.

Po pirmojo vizito, vykome į tėvelių susirinkimą. Kuriame tėveliai išdėstė didžiausias Rumunijos bėdas, spragas specialiajame ugdyme, nuoširdžiai pasiguodė, kad kaip besistengtų, specialiųjį ugdymą reikia keisti, tobulinti stiprinti, tačiau iš niekur negauna paramos, pagalbos, supratimo. Vyko ilga ir kupina emocijų diskusija, patarėme tėveliams, ką jie galėtų daryti, kaip spręsti problemas, dalinomės asmenine patirtimi.

     Ketvirtąją dieną buvo poilso ir ekskursijų diena. Koordinatorė Mariana mums surengė puikią kelionę, lankėmės nuostabiai gražiame vienuolyne, vykome į Transilvanijos dalį, kirtome Karpatų kalnus ir po 3 valandų kelionės atsidūrme labai gražiame Sibiu mieste! Miestas labai sužavėjo ir skyrėsi nuo Ramnicu Valcea miesto. Sibiu labai europietiškas, šiuolaikiškas, pilnas turistų, išsiskiria originalia architektūra: Stogai su akimis. Taip jie vadina namus Sibiu mieste.

     Paskutiniąją dieną turėjome padaryti viso darbo konferencijos išvadas, aptarti, pasakyti savo nuomonę, pasidalinti išgyventais jausmais. Mūsų darbo konferencijoje dalyvavo ir rumunė, kuri yra mama ir mokytoja. Jos yra ypatinga šeima: tiek vyresnis sūnus, tiek mažasis yra su specialiais poreikiais. Vyresnėlis turi ryškų genetinį sutrikimą, nenusėdi vietoje, viskuo domisi, jam reikia nuolatinės priežiūros. Mažasis – autistas, serga epilepsija. Tad mamai buvo labai svarbi ši konferencija. Ir šią paskutinią dieną ji mums pristatė savo šeimą.. Vyras šiuo metu nedirba, nes vaikams reikia nuolatinės priežiūros. Mažasis dar eina į autistų centrą „Mara“, tačiau vyresnėliui nėra jokių specialiųjų centrų, kuriame jis galėtų būti visą dieną... tai viena didžiausių Rumunijos specialiojo ugdymo problemų: nepakankamas specialiųjų centrų skaičius.
Gražu ir kartu taip skaudu žiūrėti į šią besišypsančia šeimą. Tėvai labai stiprūs žmonės, stengiasi kuo labiau gerinti specialųjį ugdymą.
Tad po šio jausmus paliečiančio susitikimo mes, dalyviai, rašėme bendras išvadas apie darbo konferenciją. Tada gavome visi diplomus už dalyvavimą. Kiekvienas gavome padarytą knygą, kuriame aprašyta visa mūsų savaitė, sudėtos visų mūsų CV. Visi knyglėjė palikome vienas kitams linkėjimus.

Na, o dabar smagesnė dalis. Dirbome tikrai labai daug, tad po paskutinių vizitų mes keliaudavome į ekskursijas. Lankėmės vienioje moderniausių bibliotekų Rumunijoje. Vitražinis stiklo gaublys ant stogo vienas didžiausių Europoje, aplankėmė druskų olą, daug vienuolynų, senąsias Rumunijos sodybas, kitus miestus, grožėjomės Rumunijos žalia gamta, nuostabiais kalnais.

Vakarienės būdavo viena iš smagiausių dienos dalių. Kai visi nevaržomai kalbėdavomės apie šalių ypatybes, juokaudavome, skanaudavome skanaus maisto, rumuniško vyno. Jei norite kuom nors labai nustebinti užsienietį, pasakykime jiems apie mūsų pavardes, vardus, nustebins kiekvieną J Ir, žinoma, nepamirškime rumuniškų šokių! Rumunai labai mėgsta šokti: susikibti rankomis ir rateliu tais pačiais žingsneliais gali suktis visą vakarą. Smagu žiūrėti, kad tiek senas, tiek jaunas taip entuziastingai šoka visą vakarą.

Iš tiesų su visais susidraugavome. Pagal metus buvau jauniausia ir dar nedirbanti studentė, bet tikrai nesijaučiau kažko mažiau žinanti, suprantanti. Atvirkščiai, drąsiai reiškiau nuomonę, pasiūlymus, dalinausi savo asmenine patirtimi apie specialiųjį ugdymą, jaukiai ir gerai jaučiausi vyresnių, dirbančių žmonių komandoje. Visi apsikeitėme kontaktais, iki dabar visi bendrai susirašome, kaip sekasi, siunčiame vienas kitam nuotraukas iš puikios savaitės Rumunijoje. Tikrai patyrėmė šaunių akimirkų kartu. Atsisveikinant portugalas pasakė, kad mes dabar visada būsime Tarptautinė šema.

Tik Rumunijos darbo konferencijos dėka, susipažinau su mokytoju iš Turkijos, pas kurį dabar vyksiu atlikti dviejų mėnesių praktikos.

Kelionės, naujų žinių troškimas, nauja patirtis, skirtingų kultūrų pažinimas – kaip sakoma, kartą paragavęs, negali sustoti!

Visus noriu paraginti keliauti, nebijoti, siekti naujovių, žinių, patirties. Tam niekada nebus vėlu. Ir dabar visa tai galima tikrai lengvai. Tereikia www.smpf.lt puslapyje sekti naujienas, teikti paraiškas ir laimingos kelionės į Jūsų pasirinktą konferenciją, šalį!

Tikiuosi, kad mano asmeninė patirtis įkvėps ne vieną keliauti.

Ačiū už man suteiktą galimybę dalyvauti Grundtvig programoje. Mulţumesc! (Ačiū!)

Să ai o zi bună! Noroc! (Gražios dienos! Sėkmės!)

Pagarbiai,

Ieva Stankevičiūtė.


 DSCF7310

DSCF7487 
 DSCF7505  DSCF7566
 DSCF7795